- tirlus
- 2 tirlùs, -ì (neol.) adj. (4) linkęs tyrinėti, pastabus: Iš prigimties tirlus ir linkęs analizuoti mano protas pastebėdavo įvairius žmonių nuotaikų reiškinius Db.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
tirlus — 1 tirlùs, ì adj. (4) Mrj. plonai verptas, ištirlintas … Dictionary of the Lithuanian Language